Lietuvi kalba - i balt prokalbs kilusi lietuvi tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybin, o Europos Sjungoje - viena i oficialij kalb. Lietuvikai kalba apie tris milijonus moni (dauguma j gyvena Lietuvoje). Drauge su latvi, mirusiomis prs, jotvingi ir kitomis balt kalbomis, priklauso indoeuropiei kalb eimos balt kalb grupei.

Pirmieji lietuvi kalbos raytiniai paminklai atsirado vlokai, apie XVI a., taiau net dabartin lietuvi kalba pasiymi dideliu archajikumu (ypa vardaodi linksniavimo srityje).[3] Fonetikai ir morfologikai konservatyvi lietuvi kalba ymiai artimesn balt prokalbei negu naujovikesn latvi kalba.[4] Lietuvi kalba - archajikiausia i gyvj indoeuropiei kalb, isaugojusi daugyb indoeuropiei prokalbs ypatybi.[5]

Lietuvi kalba skirstoma  dvi pagrindines tarmes: auktaii ir emaii. Dabartin bendrin lietuvi kalba grindiama vakar auktaii kauniki patarme.

Lietuvi kalboje yra 45 priebalsins ir 13 balsini fonem (skaitant ir vartojamas tik skoliniuose). Bdingos minktj ir kietj priebalsi poros, skiriamas balsi ilgumas. Kirtis - laisvas, tariamos priegaids, taiau rate kirtis ir priegaids paprastai neymimi.

Morfologikai lietuvi kalba yra fleksin. Sintaks pasiymi palyginti laisva odi tvarka, pagrindin odi tvarka sakinyje - SVO (veiksnys - tarinys - papildinys). odyno daugum sudaro veldiniai, tarp skolini vyrauja slavizmai ir germanizmai.

Kalba uraoma papildyta lotyn abcle, vartojamos 32 raids.

Pavadinimas
Savivardis lietuvi kalba suprastinas kaip lietuvi tautybs moni kalba. Senuosiuose ratuose pasitaiko kalbos pavadinimas lietuvikas lieuvis (vertinys i rus. ????????? ???? arba lenk. jzyk litewski; lietuvi kalboje lieuvis nuo seno reik tik anatomin organ). Savo ruotu lietuvis reikia 'Lietuvos gyventojas'. odis Lietuva kils i balt prokalbs *leitu?, kuris anksiau buvo gretinamas su lot. ltus 'krantas',[6][7] taiau semantikai i etimologija silpna - istorin Lietuva nesiek pakrants.[8]

A. achmatovas od Lietuva siejo su iaurs vakar Pranczijos srities Armorikos pavadinimu (vid. air. Letha, val. Llydaw < *p?tau?-) ir dar prielaid, kad baltai  pavadinim bus perm i venet,[9] bet kiti mokslininkai ios hipotezs nepalaik.[6][8]

J. Otrembskis man, kad pradioje odis *leitu? priklaus  kamienui - *leits - ir reik vietov aplink up *leit (kaip Vilnius - vietov prie ups Vilnia), plg. liet. leti. i up J. Otrembskis man buvus Nemun.[10]

K. Kuzavinio teigimu,[11][12] odio Lietuva kilm susijusi su vandenvardiu Lietava (suslavintai Lietuka) - Neries intaku.[13]

S. Karalinas ikl hipotez,[14][15] kad odis Lietuva pirma reik karin darin ir  od gretino su sen. isl. li?, sen. ved. lith, sen. fryz. lid ir vid. vok. . leide 'dieninis, palyda, brys, kariuomen'.[16]
